Tik mažiausios įmonės gali veikti be kompiuterių, o kai po ranka turėsite kelis kompiuterius, galbūt norėsite juos prijungti. Vietinis tinklas arba LAN paverčia atskirus kompiuterius bendra darbo aplinka. LAN gali sudaryti tūkstančiai kompiuterių arba tik keli, tačiau visi LAN yra sudaryti iš tų pačių kelių pagrindinių komponentų.
LAN komponentai
Vartotojams tinklas yra visa programinė įranga, su kuria jie iš tikrųjų susiduria, nesvarbu, ar tai tekstų rengyklė, apskaitos programinė įranga ar kokia nors aukščiausios klasės pritaikyta programa. Kad šios programos veiktų, gale rasite tinklo operacinę sistemą , tvarkykles, padedančias kompiuteriui susisiekti su tinklo aparatine įranga, ir visą specializuotą kodą, kuris tvarko ryšį tarp šių įrenginių. Tai yra tinklo programinės įrangos komponentai.
Taigi, kokie yra LAN aparatinės įrangos komponentai? Tai apima tikruosius kompiuterius, tinklo sąsają, visus jungiklius, šakotuvus, maršrutizatorius ir kitus specialius ryšius nukreipiančius technologijos elementus. Galiausiai yra kabelis arba lygiavertis belaidis ryšys. Visi šie komponentai veikia kartu, kad sukurtų veikiantį tinklą.
LAN tinklas
Tinklo darbo stotis
Pagrindinis LAN tikslas yra, kad vartotojai bendradarbiautų tarpusavyje arba bent jau dalytųsi tinklo ištekliais, todėl visiems tiems vartotojams reikia būdo prisijungti prie tinklo. Tai atliekama per asmeninius kompiuterius arba darbo vietas, sujungtas kartu, sukuriant LAN.
Šiuose kompiuteriuose gali būti įvairių tipų įrenginių. Tam tikrame biure gali tilpti viskas – nuo žemos klasės nešiojamųjų kompiuterių ar „ Chromebook“ iki didelės galios inžinerinių darbo vietų, tarp kurių yra daug įrenginių, skirtų atlikti įprastas užduotis, pvz., apskaitą, tekstų apdorojimą, POS (pardavimo tašką) ir kt. Belaidžiame tinkle , net planšetinį kompiuterį ar mobilųjį telefoną galima laikyti darbo stotimi.
Dažnai svarbiausia LAN projektavimo dalis yra tai, kaip sugrupuojate visas šių vartotojų darbo vietas. Kartais tai taip paprasta, kaip sujungti žmones toje pačioje fizinėje erdvėje, bet ką daryti, jei jų poreikiai skiriasi?
Pavyzdžiui, paprastas „WiFi“ signalas tinka svečiams ir paprastiems vartotojams, tačiau inžinieriams ar vaizdo įrašų redaktoriams reikės greičiausio ryšio. Naudotojų grupavimas į skirtingus potinklius, kur jie gali bendrinti atskirus išteklių rinkinius, dažnai yra geriausias pasirinkimas. Pažangių vartotojų grupės, išsibarsčiusios po biurus dviejuose ar trijuose atskiruose aukštuose, gali dalytis tinklu kelių gigabitų per sekundę greičiu, o visi aplinkiniai naudoja lėtesnį tinklą.
Tinklo sąsajos plokštė ir tvarkyklė
Asmeninės darbo stotys nebus tinklo dalis, nebent jos turės ryšį su kitais įrenginiais LAN tinkle. Tam reikia kažko vadinamo tinklo sąsajos kortele, dažnai vadinama NIC. Ši kortelė suteikia galimybę kompiuteriui prisijungti prie LAN ir keistis informacija su juo.
NIC padeda kompiuteriams prisijungti prie LAN ir keistis informacija
Daugumoje kompiuterių jau yra dviejų tipų NIC: vienas naudoja WiFi, o kitas – Ethernet ryšį. Galite naudoti integruotą NIC ryšiui arba įdiegti atskirą dedikuotą kortelę, kad atitiktumėte asmenų poreikius įmonėje. Pavyzdžiui, galbūt norėsite didesnės našumo kortelės nei įmontuotos kortelės arba galite pasirinkti prisijungti prie tinklo šviesolaidiniais kabeliais, kad pagerintumėte našumą. Tokiais atvejais turėsite įsigyti atskirą fizinę kortelę ir įdiegti ją savo kompiuteryje.
NIC aparatinei įrangai taip pat reikalinga papildoma programinė įranga, vadinama tvarkyklėmis. Tvarkyklės padeda iš operacinės sistemos gaunamas komandas interpretuoti į instrukcijas, kurias NIC gali atpažinti ir su jomis dirbti. Operacinė sistema turi beveik kiekvienos kortelės tvarkykles, todėl iš naujo paleidus kompiuterį ji atpažins NIC ir veiks.
Kartais vietoj to turėsite įsigyti tvarkyklę iš kortelės gamintojo, nes ji užtikrina didesnį našumą, didesnį patikimumą arba atrakina kai kurias pagrindines funkcijas, kurių nepasieksite su standartine tvarkykle. „Windows“ atnaujina savo tvarkykles, o ne trečiųjų šalių tvarkykles, todėl turėsite periodiškai jas tikrinti ir patys įdiegti naujinimus. Jei įdiegėte tvarkykles iš įgalioto šaltinio, „Linux“ stebės trečiųjų šalių tvarkykles ir atnaujins jas kartu su visa kita.
Bendrinami aparatūros ištekliai
Žinoma, kuriant ir prižiūrint tinklą patiriama išlaidų. Svarbiausia, kad pagerėjo produktyvumas, tačiau galimybė dalintis ištekliais padės sutaupyti. Pavyzdžiui, naudojant spausdintuvus, daugumai vartotojų reikės galimybės spausdinti, tačiau tik keli iš jų norės reguliariai spausdinti dideliais kiekiais.
Užuot pastatę spausdintuvą ant kiekvieno stalo, galite leisti visiems dalytis nedideliu tinklo spausdintuvų skaičiumi. Visada bus situacijų, kai reikės skirti ar skirti resursus konkrečiam asmeniui ar vartotojų grupei, bet viskas bus gerai. Jei tik vienas asmuo kuria didelio masto meno kūrinius arba kuria didelio masto brėžinius ir dizainą, kitam asmeniui nereikės turėti prieigos prie savo spausdintuvo ar braižytuvo.
Ši LAN dalis taip pat apima visus šakotuvus, jungiklius ir maršrutizatorius, kurie fiziškai jungia įrenginius tinkle ir tarp tinklo ir interneto arba įmonės didesnio WAN plačiojo tinklo. LAN apima tokius dalykus kaip maršrutizatoriai ir plėtikliai, kurie gali išplėsti tinklo diapazoną. Paprastam vartotojui nereikėtų žinoti, kaip jais naudotis – ar rūpintis, kad jie egzistuoja – bet be jų negalėtumėte prisijungti ir keistis informacija.
Mažuose tinkluose kiekvienas kompiuteris LAN tinkle yra gana panašus. Didesniame tinkle galite turėti fizinius serverius, tinklo spintas (stelažus) , kurie suteikia tinklo masinės saugyklos ir apdorojimo galimybes. Tradiciškai jie buvo laikomi viduje, tačiau debesų kompiuterijos – milžiniškų serverių grupių, pasiekiamų per internetą – atsiradimas reiškia, kad serveriai gali būti atokiose vietose arba net. Žiniasklaidą valdo trečiosios šalies teikėjas, dažniausiai didelė įmonė, pvz. „Amazon“, „Microsoft“ ar „Google“.
Tinklo operacinė sistema
Viena iš svarbiausių LAN dalių yra programinė įranga, kuri tvarko visus tinklo išteklius ir vartotojus, kad kiekvienas turėtų tai, ko reikia. Ji seka, kokie įrenginiai yra LAN tinkle, kokios programos veikia, kokia informacija cirkuliuoja tinkle ir kokių tinklo išteklių reikia, kad visa tai veiktų.
Nuo devintojo dešimtmečio iki amžių sandūros jums reikėjo atskiros programos, tokios kaip „Novell's Netware“ ar „Banyan's Vines“. Tai sudėtingos, brangios programos, todėl norint išmokti tinkamai jomis naudotis, reikia daug treniruotis.
Dabar „Windows“, „OS X“ ir „Linux“ gali veikti tinkle be atskiros operacinės sistemos. Jie netgi gali bendrauti tarpusavyje, todėl IT darbuotojai gali naudoti „Linux“, kad teiktų tinklo paslaugas „Windows“ vartotojams biure ir „Mac“ vartotojams, atliekantiems grafikos darbus rinkodaros skyriuje. Kasdieniai vartotojai tų išplėstinių funkcijų nematys ir nesinaudos. Tai tinklo administratoriaus darbas, kuris turi aukštesnio lygio slaptažodį ir gali pridėti, pašalinti bei perskirstyti vartotojus ir išteklius LAN tinkle.
Mažame biure, kuriame bendrai naudojami 5 kompiuteriai, 1 spausdintuvas ir 1 „WiFi“ ryšys, greičiausiai tas administratorius yra asmuo, turintis pagrindinį išsilavinimą. Didesniame versle galite rasti visą IT personalą, kuris atlieka tas funkcijas. Augant paklausa didės ir jums reikės geresnių įgūdžių turinčių žmonių, kad viskas vyktų gerai.
Tinklo žinomos programos
Vartotojams matomiausia tinklo dalis yra programinė įranga, su kuria jie iš tikrųjų dirba. Pavyzdžiui, anksčiau tinklas buvo vienintelis patogus būdas keliems vartotojams bendradarbiauti kurdami „Word“ dokumentą arba „Excel“ skaičiuoklę. Šiandien tai galima padaryti debesyje (kiti bendradarbiavimo įrankiai, pvz., „Slack“ ir „Evernote“, padeda žmonėms lengviau dirbti kartu). Jūs taip pat pasikliausite intranetu, kad suteiktumėte vartotojams prieigą prie pagrindinių duomenų bazių, apskaitos programinės įrangos ir kitų pagrindinių įmonės programų, nesvarbu, ar jos yra fiziniuose serveriuose jūsų duomenų centre, ar debesijos pagrindu veikiančiame „Microsoft“, „Amazon“, „Google“ arba „Google“ serveryje. koks nors kitas teikėjas
Egzistuoja antrasis tinkle žinomų programų rinkinys (programos, modifikuotos tam tikru būdu, kad tarnautų tam tikram tikslui), kuria naudosis nedaugelis žmonių, tačiau jos yra ne mažiau svarbios. Tai yra įrankiai, kuriuos administratoriai naudoja LAN veikimui ir saugumui stebėti.
Žinoma, kai kurie iš tų įrankių yra integruoti tiesiai į operacinę sistemą, tačiau kitus teikia trečiosios šalys arba netgi gali būti parašyti įmonės programuotojų. Kibernetinis saugumas yra ypač svarbus, nes įsilaužėliams pasiekus slaptus duomenis apie įmonės ar klientų veiklą, viskas gali būti labai blogai.
Susisiekimo priemonės
Gali būti, kad biure yra viskas, ko reikia LAN tinklui, viskas ką tik įdiegta, tačiau tai tik atskiros aparatinės įrangos dalys, kol iš tikrųjų turėsite būdą, kaip su jais bendrauti. Turite sujungti visus tuos kompiuterius fiziškai kabeliais arba per WiFi ryšį.
Anksčiau dažnai naudojote bendraašį kabelį, kuris labai panašus į kabelinės arba palydovinės televizijos naudojamą tipą. Laikui bėgant daugumoje tinklų buvo pereita prie kitokio tipo kabelio, vadinamo vytos poros variniu kabeliu, o laidų poros eina per plokščią lengvą kabelį, kuris atrodė (ir yra) fiksuotojo ryšio telefonuose naudojamų elektros laidų variantas.
Vytos poros kabelis
Vytos poros kabeliai yra kompaktiškesni ir lengviau montuojami, o telefono tipo jungtys abiejuose galuose leidžia lengvai prijungti juos prie kompiuterių, jungiklių, šakotuvų ir kitų tinklo įrenginių. Dažnai girdėsite, kad tokio tipo ryšys vadinamas Ethernet kaiščiu ir lizdu, nors tai nėra visiškai tikslu. Ethernet reiškia ryšį per kabelį, o ne su kabeliais ar jungtimis, ir jis naudojamas senesniuose tinkluose su bendraašiais kabeliais.
Belaidis LAN arba WLAN naudoja radijo bangas, o ne fizinius laidus, kad siųstų signalus tarp kompiuterių ir kitų tinklo įrenginių. Priklausomai nuo jūsų poreikių, galite naudoti du atskirus dažnių rinkinius. Dauguma senesnių belaidžių tinklų naudoja 2,4 GHz dažnių juostą, o naujesni įrenginiai taip pat gali naudoti 5 GHz dažnių juostą.
„Windows“ ugniasienė su išplėstine sauga yra užkarda, kuri veikia „Windows Server 2012“ ir yra įjungta pagal numatytuosius nustatymus. „Windows Server 2012“ ugniasienės parametrai tvarkomi „Windows“ ugniasienės „Microsoft“ valdymo pulte.
Keisdami „Vigor Draytek“ modemo ir maršrutizatoriaus prisijungimo administratoriaus puslapio slaptažodį, vartotojai apribos neteisėtą prieigą, kad galėtų pakeisti modemo slaptažodį, užtikrinant svarbią tinklo informaciją.
Laimei, „Windows“ kompiuterių, kuriuose veikia „AMD Ryzen“ procesoriai, vartotojai gali naudoti „Ryzen Master“, kad lengvai padidintų RAM neliesdami BIOS.
USB-C prievadas tapo duomenų perdavimo, vaizdo išvesties ir įkrovimo standartu šiuolaikiniuose Windows nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Nors tai patogu, gali būti nemalonu, kai nešiojamąjį kompiuterį prijungiate prie USB-C įkroviklio ir jis neįkraunamas.
Nepavyko sukurti paslaugos klaida „Ultraviewer“ įvyksta, kai įdiegiame programinę įrangą su klaidos kodu 1072.
Klaida, kai nerodomas ID Ultraviewer, turės įtakos nuotoliniam kompiuterio ryšiui.
„Ultraviewer“ valdo kompiuterį nuotoliniu būdu ir turi failų siuntimo ir gavimo režimą.
Paprastai, kai ištrinate failą sistemoje Windows, failas nebus ištrintas iš karto, o bus išsaugotas šiukšliadėžėje. Po to turėsite atlikti dar vieną veiksmą: ištuštinti šiukšliadėžę. Bet jei nenorite atlikti šio antrojo veiksmo, toliau pateiktame straipsnyje parodysime, kaip visam laikui ištrinti failą.
Tamsusis tinklas yra paslaptinga vieta, turinti puikią reputaciją. Rasti tamsųjį internetą nėra sunku. Tačiau išmokti saugiai naršyti yra kitas dalykas, ypač jei nežinote, ką darote ar ko tikėtis.
Techniškai Adrozekas nėra virusas. Tai naršyklės užgrobėjas, taip pat žinomas kaip naršyklės modifikatorius. Tai reiškia, kad kenkėjiška programa buvo įdiegta jūsų kompiuteryje be jūsų žinios.
